Visuomenė yra įsitikinusi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) antros sekcijos (priskirta Lietuvai) teisėjai nagrinėja Lietuvos piliečių peticijas prieš Lietuvą - nes Europos Žmogaus Teisių Ir Pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos šeštas straipsnis garantuoja kiekvieno žmogui teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir į viešą teismo posėdį.

Ši moteris priiminėja viena sprendimus EŽTT kolegijoje ir nulemia kitų žmonių likimus. Ji negali toliau dirbti teisinėje sistemoje, nes neatstovauja žmonių interesams. Humaniškiausia būtų , kad ji pati atsistatydintų iš šių pareigų tol, kol jos dar neatstatydino už padarytus nusižengimus Lietuvai ir jos žmonėms !

Tačiau, iš tikrųjų Lietuvai priskirta EŽTT antroji teisėjų kolegija (septyni teisėjai) nieko nenagrinėja ir nieko nenusprendžia. Jie tik pasirašo tai - ką Lietuvos teisėja EŽTT (buvusi vyriausybės atstovė Strasbūre) Danutė Jočienė iš ankšto nusprendė. Ji yra EŽTT pranešėja ir tai reiškia, kad ji, kartu su jos padėjėju, Lietuvos teisės referentu ponu M. černiausku vykdo pirminį iš Lietuvos į EŽTT atsiųstų skundų nagrinėjimą. Jie išsiaiškina: „buvo ar nebuvo pažeistos savininkų nuosavybės teises“.

EŽTT teisėja pranešėja D. Jočienė yra buvusio Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo Prano Kūrio (kuris buvo lyg tyčia paskutinis okupantų valdžios „liaudies teisingumo komisaras“ nuo 1977 m.), auklėtinė ir patyrusio komunistinio «teisininko» bei ideologo Vileno Vadapalo daktarantė, asistentė, vėliau – docentė. Ir tik jų pastangų dėka ji buvo paskirta į šį postą. Kaip teisėja-pranešėja ji EŽTT dirba ten niekieno nekontroliuodama ir atvirai žmogaus teises pažeidinėjančios posovietinės Lietuvos valdžios paliepimus – kaip kad juos vykdė ankščiau – būdama LR vyriausybės atstove Strasbūre. Šias savo išvadas pagrindžiu viešai pareikšta EŽTT teisėjos-pranešėjos D. Jočienės nuomone, kad: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos pirmo protokolo 1 str., („nuosavybės apsauga“) Lietuvoje, „nuosavybės teisių atkūrimo“ atžvilgiu - negalioja. Iš tikrųjų pirmo protokolo 1 str. galioja net tuomet - kuomet neteisėtas okupacinis režimas teisėto savininko turtą nusavino iki Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ratifikavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tai pabrėžė ir patvirtino byloje „Loizidou prieš Turkiją“.

Ypatingai svarbu yra tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo antros sekcijos teisėja-pranešėja D. Jočienė pagal EŽTT reglamentą turi teisę (nesinaudodama jokiais įrodymais savo žodžiams patvirtinti) informuoti kitus antros sekcijos teisėjus - apie pareiškėjo iš Lietuvos peticijos teisinį „nepagrįstumą“ ir net pasiūlyti kokį nutarimą reikia priimti žemės savininko byloje. Visose iki šio momento nagrinėtose žemės savininkų bylose EŽTT atsisakė nagrinėti: ar Lietuvos teisėjų įvykdytų skundų nagrinėjimo procedūrų metu buvo pažeistas EŽT Konvencijos šeštas straipsnis (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Atsisakymą argumentavo tuo, kad: „Lietuvos teisėjų sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, o Europos Žmogaus Teisių Teismas nevykdo „super-apeliacinės“ instancijos funkcijas. Tai reiškia, kad teisėja D. Jočienė - kaip EŽTT pranešėja - pati grubiausiu būdu pažeidžia EŽT Konvencijos šeštąjį straipsnį. Nenuostabu, kad ši visiškai neteisėta ir neteisinga teisėjos D. Jočienės pozicija sutampa su dabartinės LR vyriausybės įgaliotinės Strasbūre Elvyros Baltutytės (tai yra su sąmoningai neteisėtas veikas vykdančios LR valdžios tiesioginės atstovės) pozicija. Tokią LR valdžios ir jos atstovų poziciją paneigia daugybiniai išplėstinės EŽTT Teisėjų Kolegijos bylų nagrinėjimo atvejai – kurių metu ši Kolegija yra nagrinėjusi: ar pradinių neteisėtų ir neteisingų bylos nagrinėjimo procedūrų metu nebuvo pažeistas šeštas EŽT Konvencijos straipsnis.

Nuo 2004 m. pabaigos jos pozicija kaip teisėja-pranešėja buvo ir liko ta pati – privalomos tarptautinės teisės reikalavimai („ius cogens“), būtent, kad reikia besąlygiskai ir pilnai grąžinti savininkams nekilnojamą turtą „natura“ po neteisėto okupacinio režimo pabaigos (kadangi neteisėto okupacinio režimo įvykdyti nusavinimai yra niekiniai ir negalioja nuo pat pradžios), paprastai negalioja, nes Lietuva priėmė „specialų“ įstatymą dėl nuosavybės teisių „atkūrimo“. Tokia neteisėta ir neteisinga Jočienės pozicija akivaizdžiai pažeidžia privalomos tarptautinės teisės reikalavimus („jus cogens“ normos arba teisės, nuo kurių nukrypti valstybėms neleidžiama).

Jeigu nebūtų EŽTT teisėjos–pranešėjos D. Jočienės ir jos padėjėjų (šiuo metu padėjėju yra ponas Martynas černiauskas, prieš jį padėjėja buvo p. Agnė Glodenytė, kurią EŽTT iš pareigų atleido, dar ankščiau padėjėju buvusį Dovydą Vitkauską - EŽTT iš pareigų taip pat atleido) manipuliavimo bylos esmę sudarančia informacija (bylos esmės „redagavimo“) – tai septyni antros Europos Žmogaus Teisių Teismo kolegijos teisėjai vadovautųsi EŽT Konvencijos 6 straipsnio teisinėmis normomis ir ištirtų ar Lietuvos vyriausybė nepažeidė nuosavybės teisę ginančias teisės normas - EŽT Konvencijos pirmo protokolo 1 str. pavyzdžiui, neteisėtai parduodant savininko nuosavybę kitiems asmenims kaip „valstybės nuosavybę“ – o teisėtam savininkui, sakykime, tik po devynių metų „atkurti“ nuosavybės teises (kurios, kaip nedviprasmiškai pabrėžė LR seimas savo preambulėje įstatymams „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas“ nebuvo panaikintos ir vien dėl to negalėjo būti „atkurtos” – „kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą“ – dėl to paminėtas įstatymas yra niekinis su visomis teisinėmis pasekmėmis).

LR Konstitucinis teismas 1994 m. gegužės 27 d. bylos Nr. 12/93 nutarime, vertindamas sovietinės okupacijos metais vykdyto žemės suvalstybinimo teisėtumą – nustatė: „ … Tokių okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo pirmosios, 1996 m birželio 20 d. įstatymo Nr. Į-1392 <Publikavimas: Valstybės žinios, 1996-07-05, Nr. 64-1503>, redakcijos 8 straipsnis nustatė:

„8 straipsnis. Draudimas parduoti žemę, kol į ją neatstatytos piliečių nuosavybės teisės

Žemės, į kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privalo būti atstatytos Lietuvos Respublikos piliečio nuosavybės teisės, kol jos nėra atstatytos, ją valdantis subjektas negali parduoti. Tokią žemę šio įstatymo nustatyti subjektai gali įsigyti tik po to, kai pagal įstatymus bus atstatytos Lietuvos piliečio nuosavybės teisės ir žemės nuosavybė bus įstatymo nustatyta tvarka įregistruota“.

O svetimo turto pasisavinimas, išsvaistymas ir išeikvojimas yra nusikaltimai pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 184 ir 183 straipsnių nuostatas. Tuo būdu vyriausybiniai žemgrobiai gali mokėti juokingą „kompensaciją“ teisėtam savininkui, o buvę okupantų kolaborantai (kiti neturi galimybių nusipirkti teisėtų savininkų turtą iš vyriausybės nusikalstamų pareigūnų) tuo tarpu gali laisvai disponuoti savo „teisėtai“ įgytu turtu ir perparduoti sklypą už milijonus. O tai ne vien šešto, bet irgi keturiolikto Konvencijos straipsnio pažeidimas.

Toliau, kiekvienas teisininkas žino labai gerai – kad Lietuvos teismai yra griežtai įpareigoti, taikyti civilinio proceso kodekso nuostatas. O jeigu Lietuvos teisėjai savininko byloje tyčia netaiko CPK nuostatas ir jeigu dėl to padarė tam tikram savininkui finansinę žalą savo nekilnojamo turto atžvilgiu, tai irgi toks atvėjis yra grūbus šešto Konvencijos straipsnio („teisė į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą“) pažeidimas.

Aišku, kad toks nusikaltimas yra Žmogaus Teisių Konvencijos šešto straipsnio ir pirmo protokolo grūbus pažeidimas, ir kad vien dėl to Lietuva turėtų būti nuteista. Tačiau, tai yra tik teorija, kadangi atrodo, kad dabartinė vyriausybės atstovė bendradarbiauja su buvusi vyriausybės atstove [kuri, kaip jau aprašyta, dabar yra Lietuvos paskirta teisėja Europos Žmogaus Teisių Teisme ir kartu –lyg tyčia – irgi pranešėja, „pranešėjanti“ apie lietuvių savininkų pareiškimų turinį kitiems lietuvių kalbos nemokantiems teisėjams – būtent, kad reikia neprileisti arba atmesti visus tokius „aiškiai nepagrįstus“ (angliškai: „manifestly ill-founded“) peticijas]? – Kiti antros sekcijos teisėjai aklai pasirašys „pranešėjos“ paruoštą pasiulymą, kaip reikia nutarti.

O tokia procedūra pasivadina „Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė“.

Autorius: Karibartas

Posted under APIE TAI KĄ TURIME VISI ŽINOTI, TARNAVIMAS TAUTAI, TEISINĖ SISTEMA, ŽMOGAUS TEISĖS