Dainius Paukštė,
LSDS pirmininko pirmasis pavaduotojas
2010-01-27
Sodros likimas - intelekto testas Lietuvai
Juokai baigėsi. Prasidėjo paskutinis valstybės turto privatizavimo
etapas. Jam įvykdyti pasitelkiamos bet kokios priemonės ir argumentai.
Parduodama viskas ir ne tik natūra. Preke tapo net dvasiniai dalykai,
pavyzdžiui, sąžinė. Laisvosios rinkos instituto "ekspertai" pateikė
Sodros gelbėjimo planą, kurį sudaro dvi procedūros: bankroto
paskelbimas bei paskesnė visų Sodros funkcijų privatizacija.
Vadovė, pristatydama LLRI pasiūlymus, pranoko pati save, lygindama
Sodrą su "Sekundės" banku.Galite, gerbiami skaitytojai, pasimokinti,
kaip tokiomis manipuliacijomis "iš juodo padaryti balta". Kiek pamenu,
pastarasis priklausė privačiai asmenų grupei. LLRI prezidentė
"išgyveno" dėl to, kad pinigus į "Sekundės" banką lengvatikiai žmonės
nešė tik savanoriškai, o ne privalomai. Galima pamanyti, jog
privatizavus Sodrą, LLRI pasiūlymu, privatininkai pereitų prie
savanoriško, o ne privalomo privačių pensijų kaupimo? Nieko panašaus,
pasak LLRI, privačių pensijų kaupimas bus privalomas. Tai kur čia
skirtumas? Bus paprasta: privatu ir pasinaudota jau sukurta
infrastruktūra. Tik visi gausim mažiau paslaugų už tą patį įmokos
tarifą, nes privatininkui dar reikės "atidėti" dalį įmokų pelnui: be
jo joks biznis nesisuks. Viskas taps taip "skaidru", kad už kiekvieną
piršto pajudinimą mokėsim, mokėsim ir ... mokėsim. Tai štai dabar ir
įsivaizduokime: privačią, pelningą ir dar visiems privalomą "Sekundę".
Juokinga tikrai nepasirodys.
Bet pakaks juokų. LLRI tvirtina:" Viskas, kas į ją (Sodrą) įmokama, tą
pačią dieną, o tiksliau netgi prieš tai paėmus paskolas, jau yra
išdalinta ir tokia finansinė piramidė gyvuoja tol, kol yra pakankamai
mokėtojų".
Čia ir pradėkim. Sodrai pavesta atlikti Valstybinio socialinio
draudimo funkcijas. Šio fondo funkcionavimo principas - solidarumas, o
išmokami pinigai - tai ne pašalpos, o tikslinės išmokos, įvykus
draudiminiam įvykiui (tapus pensininku, bedarbiu, ligoniu ir pan.).
Sodros sistema, tai visuomenės ir valstybės susitarimas. Valstybė
šioje srityje pelno nesiekia. Įmokų mokėtojai drausdami patys save,
kaip tarpininką draudimui atlikti ir užtikrinti, pasikvietė valstybę.
Štai kodėl vadovavimas Sodros veiklai buvo trišalis Vyriausybė -
darbdaviai - profsąjungos.
Dabartinė valstybinio socialinio draudimo sistema gali funkcionuoti
kaip savotiškas "perpetuum mobile" - amžinasis variklis: svarbu, kad
išmokų išimtum tiek, kiek jų įdėjai. Nori daugiau: didink įmokos
tarifą arba didink įmokų mokėtojų skaičių, - viskas paprasta. Deja,
mūsų politikai su LLRI "ekspertais" priešakyje, šio elementaraus
trečios klasės lygio uždavinuko išspręsti nesugebėjo. O gal ir
nenorėjo, nes rengė dabartinius pasiūlymus. Todėl dabartinės Sodros
gyvavimas priklauso nuo dviejų pagrindinių sąlygų. Pirma, panašūs į
LLRI institutai, turi egzistuoti politikos ir ekonomikos užribyje ir,
antra, valstybė privalo turėti atsakingus ir atskaitingus rinkėjams
politikus.
LLRI - radikalus laukinio kapitalizmo šauklys, propaguojantis nežabotą
asmenybės laisvę, dosniai finansuojamas iš darbdavių ir oligarchų
kišenės. Ar reikia atsakyti kieno interesus gina? Tad nereikia
stebėtis visų valdžioje buvusių politinių jėgų paklusnumu.
Civilizuotuose kraštuose, kur egzistuoja pilietinės visuomenės,
panašių institutų "ekspertai" jokių šansų neturi, nes politikai - ir
ne veltui, bijo rinkėjų. O mūsų ideologiškai bergždiems politikams,
LLRI tampa savotišku išsigelbėjimo ratu: reikiamoje vietoje ir
reikiamu metu pakišančiu politikams "nusirašyti" nepadarytus namų
darbus. Klausiate, iš kur atsirado privatūs pensijų fondai Lietuvoje?
Idėjos autorius - LLRI. Teisi tauta: įkėlę koją į Sodros iždą, dabar -
kaip tas paršelis, įleistas į bažnyčią - užsirioglino ant altoriaus.
Turime žinoti, jog iš Sodros į privačius pensijų fondus pervedamų lėšų
dydžiais, dabartiniai pensininkai neteko galimybės gauti didesnes
pensijas. Tai milijardai litų. Taip oligarchai ir bankai, vedini LLRI,
pradėjo senolių sąskaita kurti savo gerovę, įtraukdami į šį monkės
biznį ir jaunąją kartą, pažadėdami jai "šviesų rytojų". Kartų
sukiršinimas ir priešpastatymas viena kitai - pats gėdingiausias LLRI
darbas. Tai gal pensininkus pradėkim nešti ant Fudzijamos?
Ko turėtų nedaryti atsakingi politikai? Savo sprendimais
neišbalansuoti Sodros biudžeto. Pavyzdžiui, kai stengdamiesi įtikti
rinkėjams, užkrovė Sodrai papildomus finansinius įpareigojimus (įkūrė
privačių kaupiamųjų pensijų fondų sistemą ir įpareigojo Sodrą
periodiškai pervedinėti jiems dalį surenkamų lėšų arba įtvirtino
padidintas motinystės išmokas), o papildomų lėšų nenumatė. Natūralu,
kad atsirado deficitas. Net ir tokiu atveju, jeigu tokie neapgalvoti
sprendimai buvo priimti, jausdami savo politinę atsakomybę rinkėjams,
politikai privalėjo didinti įmokas Sodrai arba, užtikrindami jos
funkcijų vykdymą, Vyriausybė turėjo būti įpareigota iš biudžeto
padengti trūkstamas lėšas. Jokiu būdu negalima įsakyti Sodrai
skolintis iš bankų. Tokiu atveju ir kreditai, ir palūkanos už juos bus
dengiamos iš įmokų, kurios yra skirtos tik draudiminėms išmokoms.
Deja, politikai viską padarė atvirkščiai ir dar, proteguodami verslą,
nuolat mažino Sodros įmokų mokėtojų skaičių... Kažkas labai vykusiai
palygino Sodrą su automobiliu, kurį vairuotojas - politikai -
nuvairavo tiesiai į medį. Tai ar Sodra dėl visko kalta, kaip tvirtina
LLRI? Dabar klausimas tik vienas: ar ryšis politikai dar vienai
avantiūrai - Sodros privatizavimui?
"Viskas kas įmokama, ... tą pačią dieną išdalinama" - tai viena
didžiausių, anot LLRI, Sodros nuodėmių. Negali kapitalizmo šaukliai
praeiti, kai šalia tokie pinigai ir neuždirbti. Bet tokia ir yra
Valstybinio socialinio draudimo esmė: surinkti ir atiduoti. Atiduoti
draudžiamiesiems pagal tikrąją (tos dienos) pinigo vertę. Tuo tarpu
LLRI prezidentė tvirtina: "vienintelis apsirūpinimo senatvėje būdas
yra kaupimas, jis yra vienintelis tikras, todėl mes ir siūlome galvoti
apie kaupimą senatvei". Ar taip, kaip privačiose draudimo kompanijose,
kai 15 metų moki kaupdamas ir atgauni įmokas, kurių piniginė vertė per
draudimo laiką krito kelis kartus? Palyginkit, ką galėjai nusipirkti
už 5 litus prieš 15 metų ir dabar. Ir 15 metų čia - ne riba. Šia
prasme valstybinio socialinio draudimo sistema "Pay-as-you-go" yra ne
tik teisingesnė draudžiamajam, bet ir bent minimaliai atitinkanti šios
dienos poreikius.
Be to, reikėtų priminti ir tai, jog priėmus sprendimą dėl kaupiamųjų
privačių pensinių fondų sistemos įkūrimo visi, dalyvavę šiame darbe,
sutarė (jų tarpe ir LLRI atstovai), kad kelių pensinių sistemų
egzistavimas papildo viena kitą ir teikia draustam žmogui didesnes
garantijas. Tai buvo lemiamas veiksnys atsirasti kaupiamiesiems
fondams. Šiandieną LLRI jau keičia šią principinę poziciją. Tai gal
privatūs pensijų fondai dirbo geriau, t.y. efektyviau? Gal pelnų gavo,
praturtindami savo indėlininkus? Jeigu prie šių fondų administravimo
išlaidų pridėti dar ir išlaidas infrastruktūrai (už ką jie dabar
nemoka, nes šį darbą nemokamai atlieka Sodra) - pelno jie nematys dar
daug metų. O gal bandėt kas nors apsidrausti privačioje draudimo
kompanijoje savo sveikatą, jeigu jums virš 50, 55 metų ar dar daugiau?
Ir nenustebkit, gavę atsakymą: "pagal mūsų vidaus tvarkos taisykles,
tokio amžiaus asmenys pas mus nedraudžiami". Kodėl? Neapsimoka - per
daug rizikos ir ... nebus pelno.
Graudu klausyti LLRI atstovų, pavertusių valstybę ir jos žmones
radikaliausios liberalios ideologijos pagrindu vykdomos politikos
įkaitais. Beatodairiškas valstybės naikinimas, siaurinant jos
įsipareigojimus žmonėms, valstybinio turto privatizavimas, mokamo
aukštojo mokslo įvedimas, darbo santykių liberalizavimas, Sodros
naikinimas, darbdavių ir investitorių interesų protegavimas, "lipimo
iš duobės" silpniausiųjų visuomenės narių sąskaita priemonės, Lietuvos
žmonių išvarymas iš darbo rinkos su paskesne jų emigracija iš šalies
ir jų pakeitimas darbo rinkoje pigiais ir beteisiais užsieniečiais iš
trečiųjų šalių - tik nedidelė dalis jau realizuotų LLRI pasiūlymų.
Artimiausioje ateityje - Darbo biržos, Sodros ir sveikatos apsaugos
sektoriaus "gydymas" privatizavimo būdu, teisėsaugos pareigūnų
skaičiaus mažinimas bei privačių kalėjimų atsiradimas.
Taip ir bus, jeigu visuomenė ir toliau bejėgiškai ir bailiai tylės.
Vieną kartą ir politikai privalo tapti visuomenės veidrodžiu -
atspindėti tai, ko reikalauja jų rinkėjai. Ir nesislėpti už figos
lapelio - su sąjungininkais pasirašyto Nacionalinio susitarimo. O tam,
kad rinkėjai galėtų suformuoti nuomonę ir pasirinkti, turi vykti
atvira diskusija. Sodros likvidavimo klausimas - tai ne "Stumbro" ir
net ne "Mažeikių naftos" privatizavimo klausimas. Sodra yra ne tik
socialinės rimties valstybėje pagrindas, bet ir vienas iš svarbiausių
valstybės ateities garantų. Todėl šis klausimas vertas referendumo,
kurį inicijuoti turėtų, ne opozicijoje, o valdžioje esantys politikai.
Tai būtų tikras intelekto testas Lietuvai.
O kol kas norisi pasakyti: nerimti ir baltais siūlais siūti LLRI
siūlymai. Išvada, kad bankrutuoja Sodra - neteisinga, bankrutuoja
vykdoma socialinė politika, kurios dvasinis vadovas yra LLRI.
|